- barbarybė
- barbarýbė dkt. Mirtiẽs bausmė̃s pri̇́ešininkai vadi̇̀na ją̃ barbarýbe.
.
.
barbarybė — sf. (1) 1. DŽ istor. laikotarpis, kuriame atsiranda gyvulininkystė ir žemdirbystė. 2. papročių šiurkštumas ir laukinumas, pažiūrų į kultūros vertybes obskurantiškumas: Stambūs istoriniai pasikeitimai senovėje vyko dažnai per užkariavimus, kuriuos … Dictionary of the Lithuanian Language
medinystė — medinỹstė (neol.) sf. (2) laukinumas, barbarybė: Tūlos giminės yra iš jų vergystės, smarkininkystės bei medinystės išgelbėtos LC1888,22 … Dictionary of the Lithuanian Language